NASA atskleidžia paslaptis!
Buvęs NASA Mėnulio nuotraukų tarnybos laboratorijos vadovas Kenas Džonstonas neseniai paskelbė duomenis apie amerikiečių astronautų, lankiusių Mėnulį, rastus artefaktus (dirbtinius objektus)!
Operacija „Slėpimas“
Kenas Džonstonas žurnalistams pranešė, kad prieš 40 metų vykusioje „Apollo“ programoje amerikiečių astronautai aptiko ir nufotografavo Mėnulio paviršiuje „senovinius dirbtinės kilmės griuvėsius“ ir tikino, kad ten vyksta kažkokių būtybių, valdančių gravitaciją, veikla! Šios žinios buvo visiškai įslaptintos JAV vyriausybės, o nuotraukų tarnybos Kenas Džonstonas gavo įsakymą sunaikinti visas dirbtinių Mėnulio objektų nuotraukas. Vis dėlto kai kurias nuotraukas Džnostonui pavyko išsaugoti ir perduoti autoriams, tuo metu besirengiantiems išleisti knygą „Tamsioji misija – slaptoji NASA istorija“.
Šios knygos autorių žodžiais, jie disponuoja dokumentais, įrodančiais, kad svarbiausia amerikiečių kosminė žinyba NASA iš tikrųjų yra prisidengusi „JAV gynybos žinyba“, turinti teisę įslaptinti bet kokią svarbią mokslinę ir techninę informaciją. Šiaip ar taip, garsus amerikiečių kosmoso tyrinėtojas Hendersonas mano, kad visi amerikiečių astronautai, pabuvoję kosmose, matė NSO, bet iš vyriausybės gavo griežtą įsakymą tylėti apie tai, ką matė! Be to, Mėnulio „Apollo“ programos laikotarpiu, užsibaigusiu 1972 metais, kosminiame Goddardo centre galiojo nurodymas „pašalinti visus vaizdo ir telemetrinius signalus iš atsitiktinai patekusių prietaisams duomenų apie nežinomus objektus!“. Skrydžių valdymo centre vykdomi duomenų, gaunamų iš astronautų, dviejų minučių užlaikymai, siekiant laimėti laiko „nukreipti nepageidaujamos informacijos nutekėjimą“.
Mėnulio ekspedicijos ir NSO
1968 metų gruodį, pirmojo skrydžio į Mėnulį metu, amerikiečių kosminio laivo „Apollo 8“ ekipažas išvydo ryškiai žybsintį disko formos objektą, skridusį 11000 km/h greičiu! Akimirksniu liovėsi veikusios visos „Apollo 8“ valdymo sistemos ir navigacijos prietaisai. Netrukus, nežinia iš kur, atsirado kitas ryškiai žybsintis disko formos objektas – žymiai didesnis už pirmąjį. Astronautai pajuto stiprius galvos ir krūtinės skausmus, drebėjo rankos, buvo sunku kvėpuoti ir rodėsi haliucinacijos. Po 11 minučių ir 11 sekundžių žybsintis diskas išnyko, išnyko ir nemalonūs astronautų pojūčiai.
Pirmasis laivas, paleistas į mūsų gamtinį palydovą, buvo, kaip žinome, „Apollo 11“. Jau nuo pačios dviejų dienų laivo skrydžio pradžios, jį lydėjo du nežinomi objektai. Ekipažo nariai Armstrongas ir Oldrinas, išsilaipinę Mėnulyje, matė ten „didelius nežinomus mechanizmus“!
Oldrinas Mėnulio orbitoje nufilmavo didelį ir mažą žybsinčius rutulius, kurie tai susijungia kartu, tai išsiskiria. Astronautų žodžiais, ketvirtyje kelio nuo Žemės iki Mėnulio, beveik prie pat „Apollo 11“ prisiartino trys nežinomi objektai, kurių iliuminatoriuose „matėsi ateivių šešėliai“! O, kai „Apollo 11“ nusileidimo modulis ruošėsi leistis ant Mėnulio, trys rutuliai, kurių skersmuo 15-30 metrų, nusileido ant Mėnulio kraterio krašto, ir iš jų išėjo nežinomi ateiviai, dėvintys kostiumą primenančius kosminius skafandrus! Visa tai buvo ir nufilmuota, ir nufotografuota.
Sekantis Mėnulio laivas „Apollo 12“, startavęs į Mėnulį 1969 metų lapkritį, taip pat buvo lydimas dviejų nežinomų objektų, ir net visus tris milijonus kilometrų!
Objektai, judantys įkalne!
„Apollo 16“ ekipažo nariai Djūkas ir Jangas, 1972 metų balandį išėję iš laivo ant Mėnulio paviršiaus, pastebėjo keistus objektus, judančius kalno nuokalne! Astronautai į juos nukreipė televizijos kameras. Yra astronautų pokalbio apie reginį įrašai: „Djūkai! Žiūrėk, jie juda į viršų! Aš niekada nemačiau nieko panašaus!“. Iš skrydžių valdymo centro pranešė: „Mes irgi gerai matom du objektus!“.
1972 metų gruodį, Mėnulyje išsilaipindamas „Apollo 17“ ekipažo astronautas Šmitas taip pat matė kalno nuokalne judantį oranžinį rutulį! Vėliau astronautas pranešė, kad Mėnulio paviršiuje mato keletą žybsinčių objektų. Jis juos nufotografavo.
Neįmanoma suprasti, iš kur atsirado ryški lotyniška raidė „S“, kuri buvo nufotografuota su dirbtiniu Mėnulio palydovu „Lunar Orbiter“ ir iš kosminio laivo „Apollo 14“?
Mėnulyje vanduo!
Visuomeniniu turtu tapo išties sensacingas faktas: „bevandeniame“ Mėnulyje aptiktas veikiantis vandens geizeris! Tai buvo žinoma 1971 metų kovo 7 d., ir tik po kruopštaus patikrinimo, trukusio pusmetį, mokslininkai pripažino, kad Mėnulio Audros vandenyno pakraštyje iš tikrųjų veikė geizeris! Be to, jo vandens garai paplito 260 kvadratinių kilometrų plote! Vienu metu buvo užregistruota nedidelė „Mėnulio drebėjimų“ serija.
Dar vienas sensacingas faktas. Du „Apollo 15“ ekipažo astronautai daugiau nei 6 valandas apžiūrinėjo Hedley įdubos krantą (trečiasis astronautas liko pagrindiniame laive Mėnulio orbitoje). Per šį laiką išsihermetino Mėnulio modulio kabina, ir ant grindų pasklido vanduo! Kai astronautai sugrįžo, jie pamatė dešimties litrų balą, kuri ne tik neišgaravo, bet net neužšalo! Astronautai ją susamstė į paketus nuo produktų...
Bemėnulė Žemė?
Garsus amerikiečių astronomas Jurijus Mėnulį laikė anomalija Saulės sistemoje, kadangi jis pernelyg didelis, kad būtų palydovas. Reiškia, jis buvo užgrobtas? O gal prievarta pastatytas į savo dabartinę vietą? Tada, prieš jam atsirandant, mūsų planetos dangus buvo bemėnulis. Apie tai praneša vyriausiasis Aleksandrijos bibliotekos prižiūrėtojas Apolonijus (Аполлоний Родосский), kuris informaciją sužinojo iš trečiojo mūsų eros amžiaus rankraščio. Apie ikimėnulinio periodo buvimą Žemės istorijoje mini ir senovės mitai.
Apie Mėnulio kilmę išsakyta daugybė versijų, bet nei viena iš jų neišlaiko visų faktinių išbandymų. Galbūt dar neišslaptinti NASA archyvai saugo užuominas? Seniai jau laikas atskleisti visus NASA X – failus. Ir tada, tikriausiai, išsisklaidys arba nors sumažės nerimas dėl mūsų ateities.
