|
Žvaigždžių sporos, Žvaigždžių vaikai
*Žvaigždžių sporos - tai kitų planetų, žvaigždžių, galaktikų atstovai savotiškai įsikūniję Žemėje. *Žvaigždžių sporos gyvena mūsų planetoje ir lyg niekuo nesiskiria nuo kitų žmoniu. Tik, kai ateina laikas, jie "pabunda" ir sužino, kad yra atsiųsti iš kitų pasaulių atlikti MISIJĄ Žemėje. Iki tol jie nieko neprisimena apie savo kilmę, praeitį ir tikslą - tol, kol jų "nepažadina" užkoduoti genai. Pabudimas gali būti ramus ir laipsniškas, bet gali būti dramatiškas. Atmintis ima atsigauti ir jie pradeda vykdyti savo misiją. Jų ryšys su Aukštesniuoju Savipačiu sustiprėja. Per trumpą laiką žvaigždžių žmonės sugeba pasiekti "dvasinį" pažinimą (kuriam Žemės gyventojui prireiktų kelių gyvenimų). Ir jiems žvaigždėlaiviai, tarpgalaktinės kelionės, įvairūs psichiniai reiškiniai ir kitos gyvybės formos yra savaime suprantamas dalykas. *Žvaigždžių vaikai siekia atgauti tikrą ryšį su Motina Žeme. Taip pat jie tampa savotiškais aukštesniųjų matavimų sąveikos taškais su mūsų fizikiniu pasauliu. Šie asmenys yra susirūpinę tuo, kad jaučia, kad gali būti kilę iš kitų pasaulių. Jie patiria vienatvės jausmą, jausdamiesi svetimi šioje Žemėje. Jie mano, kad mūsų visuomenės normos yra niekam tikusios ir nepriimtinos. Mūsų planeta negali išlikti be Dieviškojo įsiveržimo - Žvaigždžių sporos atveria jam kelią
Žvaigždžių sporos (Starseeds), Žvaigždžių vaikai (Star Children) , Žvaigždžių žmonės (Star People) ar Klajokliai (Wanderers) - šie vardai apibūdina pažengusias sielas iš kitų planetų, galaktikų, dimensijų ar kitų pasaulių , kurios (gimdamos lyg ir paprastais žmonėmis ) apsigyvena Žemėje, tam, kad taptų tiltu tarp Galaktikos Federacijos, Didžiosios Baltosios Brolijos ar kaip kitaip įvardintos Aukštesniosios Sąmonės - ir žemiečių, praradusių ryšį su savo tikruoju Aš , bei dieviškaja prigimtimi. Akivaizdu, kad Žvaigdžių vaikų užduotis tikrai nelengva šiame nepaslankiame "trimačiame" pasaulyje, todėl jie būna kruopščiausiai parenkami iš visatos platybių. Nemažai drąsių Būtybių savanoriškai pasisiūlo tokiai veiklai, rizikuodami pamiršti kuo jie iš tiesų yra, ar prarasti ryši su dieviškaja Savastimi ( kas ne kartą ir nutikdavo kosminiams pasiuntiniams vienu ar kitu metu gyvenant Žemėje).
Žvaigždžių žmonės gimsta tokiomis pat visiškos amnezijos ir bejegiškumo sąlygomis, kaip ir “vietiniai" žemiečiai, iš tiesų tam, kad savotiškai aklimatizuotusi planetoje ir nuodugniai pažintų jos gyvenimą. Pasak kai kurių šaltinių, Žvaigždžių sporomis galima pavadinti kiekvieną, kas nuoširdžiai jaučiasi turįs misiją žemėje, - kristalinė spora, arba sėkla, yra reali, glūdinti viduje ir laukianti meto sudygti (turbūt visai ne veltui tai primena ir Biblijinę grūdo metaforą). Daugelis įvykių Žemėje, energetinių permainų įtakoja šį atsiskleidimą, - tai nubudimo signalas. Atbudimas gali būti nuoseklus, ramus arba staigus, net dramatiškas. Visais atvejais Žvaigždžių vaikų atmintis nuskaidrėja , bent iki tiek, kad atrasti ar pajausti savo tikrąją prigimtį ir sąmoningai imtis vykdyti misijos. Tuo pačiu atsigauna jų ryšys su Aukštesniaja Savastimi (Aukštesniuoju Savipačiu) leidžiantis vadovautis stipriu intuityviniu vidiniu žinojimu.
Misijos forma gali būt labai individuali, išreikšta atvirai ar užslaptinta paprastume; tai gali būti žinių skleidimas, misterijų mokyklų, globalių bendrijų įkūrimas ( pav. Planetos Aktivizacijos Organizacija - Planetary Activation Organization ), ar tyli asmeninė pagalba, pats Žvaigždžių vaiko dalyvavimas, - bet kurioje jo veikloje gali pastebėti žvaigžių dulkių žvilgesį. Žvaigždžių sporos atsineša su savimi palaipsniui atskleidžiamus įgūdžius, skirtus sužadinti bei skatinti kiekvieno žmogaus ir visos planetos sąmonės šuolį.
Manoma, kad visais žmonijos gyvavimo laikais Žvaigždžių sporos buvo siunčiamos į Žemę pagelbėti išsivadavimamas iš “tamsiųjų erų", visuotinės pažangos siekiams. Tačiau daugeliui Žvaigždžių vaikų nepavykdavo įgyvendinti savo misijų ir jie pasijausdavo, lyg pakliuvę į spąstus, - suvilioti materialaus pasaulio iliuzijų klimpdavo vis giliau į užmarštį bei negatyvios karmos spiralę, nemažai liko nepabudę iki šiol. Žvaigžių vaikai galiausiai turi išmokti pažinti fizinį pasaulį “iš užkulisių" ir prisiminti savo tikrąją prigimtį kiek įmanoma gryniau. Aukštesniosios jėgos padeda jų pilnai transformacijai, pilnutinio savęs suvokimui. Tada jie pasiruošę įgyvendinti misiją, padėti kitoms, žemiškais saitais supančiotom sielom atpažinti savo dieviškąją paskirtį.
Žvaigždžių vaikai jaučiasi svetimais šioje žemėje ( ypač tą pažymi Klajokliai - Wanderers, - jie dažniausiai sunkiai išgyvena savo nepritapimą ir ilgisi gimtųjų planetų, vis nesuprasdami kodėl buvo iš ten ištremti ). Drįstume priminti čia Naujojo Testamento teiginius apie skirtingus pasaulius bei žmonių pasirinkimą, apsprendžiantį gyvenimą viename arba kitame. Nubudęs tikėjimui ar pažinęs tiesas, žmogus pripažįsta save esant Dievo vaiku. Kiek kategoriškiau tai apibūdina gnostikai, - siela (pneuma), tai šviesos dalis nukritusi į Žemę ir sumišusi su absoliučiai svetimu materialiu pasauliu. Taip pat gnostikai pabrėžia, kad toli gražu ne kiekviena žemiška būtybė priklauso šviesos pasauliui. Turbūt nesuklysime apibendrindami, kad visi religiniai mokymai neišvengiamai išpažįsta mažiausiai du pasaulius, ir tarp jų besikabarojantį moksliškąjį homo sapiens. Kaip žinia, geriausi dvasiniai siekiai padeda tobulėjančiai asmenybei išsiveržti iš siaurų ego gniaužtų, tiek krikščionis, tiek gnostikas ar budistas nustoja tiesiogiai rūpintis vien savo paties išsigelbėjimu. Jam tampa akivaizdu, kad visos gyvos būtybės planetoje tarpusavyje susietos. Jei esi šviesos dalelė, - turi šviesti kitiems. Kaip tik šias idėjas puoselėja Žvaigždžių vaikai, ypač sąmoningi jų atstovai nė neužsigalvoja apie asmeninį gelbėjimasi, nes paprasčiausiai jaučiasi ir taip esantys iš kito pasaulio !
Nepaisant ankstesnių sugretinimų visgi nesinorėtų Žvaigždžių vaikų vadinti nauja religija. Jie labiau artimi spontaniškiems neribotiems judejimams, gal būt tai savotiškas hipiškų idėjų tęsinys kosminėje eroje. Panašūs ir apibūdinimai - “gėlių vaikai", o dabar - “žvaigždžių vaikai". Juk šiuolaikinių Žvaigždžių atžalų šaknys, kažkuria prasme siekia kaip tik tuos spalvingus sixties laikus. ----- by Lukas Devita
|